LCD ekranų gimimas

Norėdami atsekti skystųjų kristalų ekranų kilmę, pirmiausia turime pradėti nuo „skystųjų kristalų“ gimimo. 1888 metais austrų botanikas Friedrichas Reinitzeris atrado ypatingą medžiagą. Jis iš augalų išgavo junginį, vadinamą spiraliniu benzoatu. Atlikdamas šio junginio šildymo eksperimentą, jis netikėtai nustatė, kad šis junginys turi dvi lydymosi temperatūras skirtingose ​​temperatūrose. Jo būsena yra tarp mums paprastai pažįstamų skystų ir kietų medžiagų, šiek tiek panaši į koloidinį muiluoto vandens tirpalą, tačiau tam tikrame temperatūrų diapazone jis turi tiek skystų, tiek kristalinių medžiagų savybių. Dėl savo unikalios būsenos vėliau jis buvo pavadintas „Skystu kristalu“, reiškiančiu skystą kristalinę medžiagą. Tačiau, nors skystieji kristalai buvo atrasti dar 1888 m., tik po 80 metų jis buvo iš tikrųjų naudojamas kasdieniame gyvenime.